Content on this page requires a newer version of Adobe Flash Player.

Get Adobe Flash player

2017/09/01 Nauja Klaido Navicko karpinių knyga

Pagaliau dienos šviesą išvydo knyga, į kurią popieriaus karpinių meistras Klaidas Navickas sudėjo penkis metus kurtus popieriaus karpinius apie Lietuvos žydų gyvenimą, papročius, tradicijas. Knygą kviečiame įsigyti „Tautodailininkų dirbtuvėse" (J. Basanavičiaus g. 29, Vilnius).

Autorius pradžios žodyje sako:

 „Žydai, kas jie, ką žinome apie šią seną kultūrą? Senasis testamentas byloja apie pranašą Mozę, didįjį išėjimą iš Egipto, tautos klajones po dykumą ir Siono kalno stebuklą. Naujasis - apie pranašą iš Nazareto. Tiek skaitėme ar bent girdėjome visi.

Į mūsų kraštus jie atkeliavo turbūt  ankščiau nei tuometinis pasaulis išgirdo apie Vilnių, Kauną, Šiaulius, Kėdainius, Linkuvą ar Kurklius. Atnešė jie mums amatus, silkes, ir smuikelio griežimą. Rengė mus, linksmino ir girdė. Dar skolino. Visi gyvenom ir kentėm kartu - ar tai būtų valstybių sąjunga, Švedijos karaliai, Prūsijos imperatoriai ar Rusijos carai. Visiems užteko vietos, nes vaikščiojom ta pačia žeme, švietė ta pati saulė, net meldėmės tam pačiam Dievui – tik skirtingai – kaip mokė kiekvienos tautos pranašai.

Taip buvo, kol pasaulį panoro valdyti du sužvėrėję diktatoriai – vienas vedinas arijų mito, kitas nešinas pasaulinės proletariato revoliucijos vėliava. Tiek lietuviams, tiek žydams tai buvo svetima, tad ir nukentėjom visi. Vieni atgulė Sibiro platybėse, kiti visai šalia – Paneriuose ... Vieniems prikabino žydšaudžių etiketę, kiti tapo amžinais kankiniais. 

Taip ir gyvenam iki šiol – sunkiai nurydami nuoskaudą ir sunkiai beprisimindami kaip gerai gyvenom, kai visiems užteko vietos po saule.

Gal į mus pradės kitaip žiūrėti, kai suvoksime, kad žydai – tai žmonės gyvenantys šalia, tai piliečiai, miestelėnai, kaimynai, o jų nuopelnai mūsų kraštui tikrai didesni nei sukeltos bėdos. Deja taip nutiko, kad nedaug jų liko Lietuvoje, bet liko - su savo kultūra ir tradicijomis. Mes, būdami gerais kaimynais, privalome juos pažinti ir bandyti suprasti.

Aš pabandžiau. Pažiūrėjau į žydus, jų tradicijas kaimyno lietuvio akimis ir pateikiu savo matymą kultūros, kurios anksčiau nepažinau. Dabar imu ją pažinti ir didžiuotis, kad tai yra graži Lietuvos kultūros dalis.“