Mezgimas
Mezgimas gal ir ne pagrindinis, bet vienas iš mėgstamiausių ir populiariausių moters pomėgių.
Nors Europoje pirmieji mezgėjai buvo vyrai, tačiau Pabaltijo šalyse mezgė tik moterys. Čia mezgimas buvo žinomas jau XII-XV a. Senovės Lietuvoje kauliniais ir mediniais virbalais buvo mezgamos juostos keliams, kojinės ir pirštinės. Jos ne tik saugodavo nuo šalčio, bet ir puošdavo piršlybų, vestuvių ar laidotuvių metu. Kiekvienu atveju mezginiai ir ornamentai būdavo vis kitokie. Iki XIX a. pabaigos moterys megzdavo iš natūralių vilnonių ir lininių siūlų, kuriuos dažydavo augaliniais dažais. Vėliau siūlus imta dažyti sintetiniais dažais.
Pradžioje mezgimo raštų motyvai daugiausia būdavo geometriniai. Kaimuose audėjos ir mezgėjos raštų nemaišydavo. Laikui bėgant atsirado augalų, gyvūnų motyvų, net pradėta megzti monogramas. Mezgėjų ornamentai persipynė su audėjų ornamentika.
Pirmųjų mezgėjų raštai spausdinti Lietuvoje leistuose liaudies meno albumuose paplito po šalį ir buvo savaip pritaikomi.